 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Ar radai mano segę
Kur tądien į kapą įdėjai,
Kai dangus piktas spjaudėsi degančiom mūsų svajonėm?
Jau nepamenu ką
Ten tada mirdama pažadėjau..
Viskas dingo į tuštumą,
Ilgesį - amžiai nuplovė..
–
O dabar,
Prieš pasibaigiant laikui,
Ir vėl susitinkam..
Po galais,
Kaip norėčiau pamiršt tą lyg skausmo pažįstamą veidą…
Tik nepyk ant manęs –
Mes juk žinom abu, kad netikra.
Gal todėl nepasakę „sudie“
Vėl išeinam…
2009 11 19
Iliuzijoje susikuriame iliuziją,
Kad nėra iliuzijos
–
Sapne sapnuojame,
Kad sapnuojame
–
Kaip atrodo ta realybės akimirka,
Kuri neturi pavidalo?
–
Kaip aš ją išvysiu,
Per savo forminius akinius?
–
Ar galima pargriūt
Užkliuvus už iliuzijos?
–
Kaip stovėti tvirtai atsirėmus
Į tuštumą?
….
„Bum“
Dūžtančios tikrovės garsas,
Musei atsitrenkus į stiklą.
2009 10 21
Žodžiai išblunka
Be vaistų
Be skausmo
Laiko nėra
Bet gyvenimas neša
Ten
Į boluojantį
Svetimą kraštą
Ten tu pamirši mane -
Savo naštą
Naštą kurios
Mes abu nepakėlėm
Pažadus tuos
Kur išsprūdo su vėju…
Įtampą
Skausmą
Palaimą
Artumą
Viską
Taip bus tau geriau.
Tegul būna…
2009 m. spalis 20 d.
–
Gražini mane į Pradžių Pradžią,
Į Tyrąją Dievo Žemę
Čia nusirengiu realybę
Ir už vartų palieku save
Nusiplaunu laiko dulkes
Ir panirus į erdvę
Klausausi
Kaip gaudžia atomų varpai..
2009 09 22
–
Stovėti tvirtai atsirėmus į tuštumą,
Per daug nesidžiaugti,
Per daug neliūdėti,
Tik brist per gyvenimų formas sudūžtančias,
Kol mintys sudils
Ir nustosiu skaudėti…
–
2009 05 31
–
–
Tylėdami žengiam į rūką,
Ir visa kas buvo subyra
Ugnim į gyvenimo upę,
O upė į debesį kyla
2009 06 14
-
Celėje
Du balti mėnuliai
Ir aš -
Supuosi
Ant krintančio lapo
–
Išskrisiu šią naktį
Pašokti
Su vėju medžiuose
Paskutinį
Begarsį šokį
–
Mėnuliams
Sningant
Šviesa
–
200 09 28
–
Nuglostai mane švelniais žodžiais,
Apkloji rūpesčiu,
Suvystai į minkštus pažadus,
Mazgus užriši mano pačios
Baimėmis ir viltimis,
Ir aš nebegaliu nei eiti,
Nei skristi.
Tik šliaužti.
:)
2009 09 23
Nutilau.
Pagaliau nutilau.
Iš tiesų.
Už pasaulį giliau.
–
Nebeguosk.
Neramink.
Nebijau.
Taip tylu,
Kad nelieka
Daugiau
–
Nevilties,
Apgaulingų minčių,
Tavo veido,
Šventų paslapčių,
–
Gatvės šurmulio,
Skonio rudens,
Mano vardo
Ant kapo akmens
–
Tik dangus
Manyje,
O už jo -
Vėl dangus.
Tik dangus.
–
Nebijok.
2009 09 18
Lyg burbulas pilnas tuštybės
Sprogstu nuo žvilgsnio,
Aštresnio už durklą,
Bet tyresnio už rasą ant miegančios bitės kailiuko
—
Prausiu save savose pamuilėse,
Ir graužia akis
Drumzlino proto vanduo
—
Drebančiom rankom
Išpilu save lauk, į nuotekų griovį,
Ir nubundu vieną rytą
Ant miegančios bitės kailiuko..
:)
2009 09 27
