BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Paupiais

2016-05-16 parašė glesumele

Nusivesk mane paupiais,
Pamiškėm, parugėm ir per lanką
Kažkas sakė, kad visa praeis,
Bet dabar man vien jausmo pakanka

Kad esi.. kad esu…kad yra…
Kad pražydo.. kad kvepia.. kad vėsta
Kad jie čiulba…
Kad naktį - migla…
Kad nereikia sugrįžti į miestą

Kad dangus toks gilus vandeny
Kad drugiai vienas kitą suranda
Kad yra, kol esu, kol esi..
Ir kad vis dar laikai mano ranką

2016 05 13

Rodyk draugams

Sudėję ginklus stovėsime

2015-12-22 parašė glesumele

.

Sudėję ginklus stovėsime
Prieš tavo begalybę
Prieš tą beribę tamsą
Aksominio minkštumo
Kurioje gimsta žvaigždės,
Pasaulis,
Mano ir tavo širdis
Iš tos pačios tamsos šviečia
Akys mano ir tavo vaikų
Ar galėtum į jas šauti?
Lyg į Dievą
.
Gal jau užtenka karo?
Leiskim pagaliau vieni kitiems augti
Kaip auga žolės
Pievoje, miške, dykumoje
Kaip auga medžiai,
Nes Dievo jiems lemta augti
Nes visiems užteks saulės, maisto ir rūbo
Nes visiems užteks visko,
Jei tik meilės užteks

2015 12 10

Sudėję ginklus stovėsime
Prieš tą beribę šviesą…

Rodyk draugams

Kalėdinės dovanos :)

2015-12-22 parašė glesumele

.

Dovanos :) Paspaudę ant šios nuorodos galėsite patsisiųsti dvi sumaketuotas (apie Dievą ir apie meilę) ir dvi nesumaketuotas ( dialogai ir paskutinieji eiliai) mano knygutes :) Nesugebėjau rasti nemokamos knygų maketavimo programos, tai viskas Word formate.

Gražių švenčių! Pajauskite tą aksominį tamsos gylį! Tą grįžimą į pradžių pradžią! Tą stebuklą…
Šiandien vaikšiojau prie upės i negalėjau atsižiūrėti, kokios nuostabios tos žolės po kojomis… kokios nuostabios :)

http://we.tl/29auE2UTy5

Rodyk draugams

Tiesa

2015-10-07 parašė glesumele

.

Ar girdi kaip tylu?

Tiktai siela lyg varpas

Ir užgniaužt per sunku

Nes ar bus kitas kartas

.

Kai tylėsim nakty

Susisupę į dangų

Ir ugnis ta pati

Nenudegina rankų

.

Nes neliko ribų

Žodžių… gera nei bloga

Tik dvi poros akių

Ir tiesa neribota

.

2014 03 12

Rodyk draugams

Laukimas

2015-10-07 parašė glesumele

.

Nurimk širdie

Tai tik vėjas vaikšto

Medžių viršūnėmis

.

2015 09 08

Rodyk draugams

Bandau sušildyt save

2015-10-07 parašė glesumele

.

Sielą tarsi ugnį

Reikia pūsti švelniai ir ilgai,

Ne stipriai, bet tolygiai.

Suvyniojus į vilnonį dekį

Supti medžių pavėsyje

Patepti kvapniais aliejais

Išvirti katžolių arbatos

Paglostyti nugarą

.

Nusivilkti šarvus.

Taip ilgai juos nešiojau,

Kad priaugo prie kūno, prie odos

Įsisiurbė į judesius, įsigėrė į kraują

Paleisti plaukus..

Ginklus palikti prie durų

Klausytis vėjo ir muzikos

Užmigti prie žvakės

.

Pūsti..

Pūsti švelniai ir tolygiai…

.

2015 09 10

Rodyk draugams

Nematai manęs

2015-09-24 parašė glesumele


.

Nematai manęs
Kai medžių viršūnėmis vaikštau
Visais vėjais apsivilkus
Ir tavim.

2015 08 21
….

Jau seniai gyvenu viena
Ir man lengviau kalbėtis su medžiais,
nei žmonėmis.
Klausausi vėjo ir ir upės,
Ir paukščių ženklai man aiškūs.
.
Išmokau runų ir delno linijų rašto,
Daugybę kalbų -
Judesio, šokio, tylėjimo
.
Ir vis tiek nežinau,
Kaip pasakyti,
Kai širdis taip plaka..

Kad iškart tave pažinau,
O tu vis dar manęs nepažįsti.

.

2015 09 07

.

Rodyk draugams

Tylus kalbėjimas

2015-09-24 parašė glesumele

Tu toli,

Bet arčiau už tuos, kur už lango,

Už tuos, kur už durų

Nes girdi,

Kaip čirpia žiogai,

Kaip nukrenta lapas,

Ir kaip virpa žvaigždės,

Virš mano tipio.

.

2015 09 06

Rodyk draugams

Piktos laumės eilėraštis sakmių motyvais

2015-09-09 parašė glesumele

.

Laumės nesisveikina.
Jos šoka nuo tilto į upę
Ir dingsta rūkuose,
Nes nebegali pakęsti
Tų, kurie pamiršo skraidyti
Ir plaukioti… Juoktis
Ir šokti nuogoje mėnesienoje,
Apsikabinti… Tylėti..
.
Kurie pamiršo jausti,
Kaip kvepia žolė ir juodalksniai
Prie upelio..
Bet labiausiai jos negali pakęsti, kad ir pačios
ima pamiršti.

.

2015 08 21, Mazirbe

Rodyk draugams

Vieno vakaro vizija

2015-08-24 parašė glesumele

.

Jau šitiek metų kartu,

O vakar tave pamačiau pirmą kart

Su ta pačia mergaitiška šypsena

.

Kas užriša mums akis?

Kas neleidžia matyti,

Kokie nuostabūs mamos judesiai,

Kai vakare ji prausiasi upėje

Ir vanduo toksai sidabrinis?..

.

Naktis užtemdo spalvas,

O aš vis dar negaliu atsižiūrėti,

Kokia tu graži, mama…

Kada aš,

pasipuošusi baltais marškiniais,

stovėsiu ant piliakalnio?

O vėliau prie upės,

plaudama vaikams burnas,

nuo uogų nuraudusias?..

Ir pasakosiu apie laumes,

Kurias dar vakar mačiau toje įlankoje

skalbiančias audeklus

( o gal žmonių sielas - kas tas laumes besupaisys)

Ir nutylėsiu,

Kad pati kažkada buvau laumė

Ir dar prisimenu,

Koks jausmas naktį gulėti ant vandens

Ir stebėti žvaigždes

.

Tada eisime namo

Tėtis neš mažąją,

O laumės keps pyragus

Kitoje upės pusėje

Ten pat, kur kepė ir man…

.

2015 08 12

Rodyk draugams